pradi
 

















 
 
 
 
 Popieius PRANCIKUS. inia Pasaulins taikos dienos (2016 m. sausio 1 d.) proga veikti abejingum ir laimti taik
 
 
1. Dievas nra abejingas! Dievui rpi monija, Dievas jos neapleidia! Naujj met pradioje noriau ne tik pasidalyti iuo savo giliu sitikinimu, bet ir, kupinas vilties, kiekvienam vyrui ir kiekvienai moteriai, kiekvienai eimai, tautai ir aliai, taip pat valstybi galvoms, vyriausybms ir religiniams vadovams palinkti gausios palaimos ir taikos. Nepraraskime vilties, kad 2016 m. visi tvirtai ir sklidini pasitikjimo vairiais lygmenimis sipareigos gyvendinti teisingum ir darbuotis dl taikos. Taip, taika yra ir Dievo dovana, ir mogaus darbo vaisius. Taika yra Dievo dovana, taiau patikta visiems vyrams bei moterims: jie paaukti j gyvendinti.
 
Sergti vilties pagrind
 
2. Karas ir teroristiniai veiksmai, lydimi tragik padarini, pagrobim, etnini bei religini persekiojim ir piktnaudiavimo valdia, taip enklino prajusius metus nuo j pradios iki pabaigos ir taip iplito daugelyje pasaulio region, kad gijo bruo to, k galima pavadinti „pakrikusiu treiuoju pasauliniu karu“. Taiau keleri prajusi ir k tik pasibaigusi met vykiai skatina mane, velgiant naujuosius metus, vl paraginti neprarasti vilties dl mogaus gebjimo, padedant Dievo malonei, veikti blog ir nepasiduoti neviliai bei abejingumui. vykiai, kuriuos turiu galvoje, liudija monijos gebjim, ikilus krizms, veikti solidariai nugalint individualistinius interesus, apatij ir abejingum.
 
I j noriau paminti pastangas suburti pasaulio vadovus susitikimo COP21 kontekste iekoti nauj bd, kaip reaguoti klimato pokyius ir apsaugoti ems, ms bendrj nam, gerov. Šitai ms dmes kreipia du ankstesnius pasaulinio lygio vykius – virni susitikim Adis Abeboje dl pasaulio darnios pltros finansavimo ir Jungtini Taut 2030 m. programos primim, ia programa siekiama iki t met visiems, pirmiausia neturtingiesiems planetos gyventojams, laiduoti oresn gyvenim.
 
2015-ieji Banyiai buvo ypatingi metai ir dl to, kad pamintos dviej Vatikano II Susirinkimo dokument, kuriuose ikalbingai ireiktas Banyios solidarumas su pasauliu, penkiasdeimtosios metins. Popieius Jonas XXIII Susirinkimo pradioje troko atlapoti Banyios langus, kad jos ir pasaulio bendravimas tapt atviresnis. Dviejuose dokumentuose – Nostra aetate ir Gaudium et spes – ryki dialogo, solidarumo ir lydjimo paenklinto naujo santykio, kuriam Banyia norjo duoti pradi monijoje, apraika. Deklaracijoje Nostra aetate Banyia raginama atsiverti dialogui su nekrikionikomis religijomis. Pastoracine konstitucija Gaudium et spes Banyia, kadangi „diaugsmas ir viltis, lidesys ir sielvartas, patiriami dabarties meto moni, ypa neturtingj ir vis prispaustj, yra ir Kristaus mokini diaugsmas ir viltis, lidesys ir sielvartas“ (1), nordama parodyti solidarum, pagarb ir meil (2), troko pradti dialog su moni eima dl pasaulio problem.
 
Turdamas prieais akis toki pat perspektyv, Gailestingumo jubiliejumi noriau pakviesti Banyi melstis ir darbuotis, kad kiekvienas krikionis isiugdyt nuolanki ir atjauiani ird, gebani skelbti bei liudyti gailestingum, „atleisti ir save dovanoti“, „atverti ird visiems, kurie gyvena vairiausiuose egzistenciniuose paribiuose, neretai dramatikai sukuriamuose paties iuolaikinio pasaulio“, nupuolant „ eminant abejingum, dvasi nujautrinant ir k nors nauja atrasti trukdant rutinikum, griaunant cinizm“ (3).
 
Daug kas teikia pagrind tikti monijos gebjimu ivien solidariai veikti pripastant tarpusavio ry bei priklausomyb, rpinantis silpniausiais nariais bei sergjant bendrj gr. Tokia bendros solidarios atsakomybs nuostata yra pamatinio paaukimo brolyst ir bendr gyvenim pagrindas. Kilnumas ir tarpasmeniniai santykiai neatsiejami nuo mogaus, kokio panoro Dievas pagal savo paveiksl ir panaum. Kaip neatimamu kilnumu apdovanotos btybs, egzistuojame palaikydami santyk su ms broliais bei seserimis, u kuriuos atsakome ir su kuriais solidariai veikiame. Be tokio santykio btume maiau mogiki. Kaip tik todl abejingumas moni eimai yra grsm. engiant naujuosius metus, noriau visus pakviesti tai pripainti, veikti abejingum ir laimti taik.
 
Kai kurios abejingumo formos
 
3. Tiesa, abejingumas nra kakas nauja. Ši nuostata, usklendianti ird nuo kit, umerkianti akis, kad jos neregt, kas dedasi aplinkui, ar nugrianti nuo kit moni problem, yra gana paplitusi ir aptinkama kiekvienoje istorijos epochoje. Taiau ms dienomis ji aikiai pranoko individuali aplink ir gijo pasaulin matmen pagimdydama „abejingumo globalizacijos“ reikin.
 
Pirmutin abejingumo moni visuomenje forma yra abejingumas Dievui. I to abejingumo kyla abejingumas artimui ir krinijai. Tai vienas i rimt klaidingo humanizmo ir praktinio materializmo, lydim reliatyvistins ir nihilistins mstysenos, padarini. mogus manosi ess savo paties, savo gyvenimo ir visuomens krjas, jauiasi nepriklausomas ir ksinasi ne tik pakeisti Diev, bet ir apskritai be jo isiversti. Todl galvoja, jog jis nieko niekam nra skolingas, iskyrus sau paiam, ir paiso tik teisi (4). Kritikuodamas toki klaiding asmens savivok, Benediktas XVI primin, kad mogus nestengia pats sau suteikti galutins prasms (5), o anksiau nei jis Paulius VI pareik, jog „autentikas yra tik tas humanizmas, kuris atsiveria Absoliutui pripaindamas paaukim, dovanojant tikrj mogaus gyvenimo supratim“ (6).
 
Abejingumas artimui gali bti vairiopas. Kai kurie mons yra informuoti, klauso radijo, skaito laikraius ar iri televizijos programas, bet tarsi i proio, be jokio susidomjimo: tokie mons miglotai suvokia monij kamuojanias dramas, taiau nesijauia jas traukti, neigyvena atjautos. Taip elgiasi tie, kurie ino, taiau vilgsn, mintis ir veikl nukreipia save. Deja, tenka konstatuoti, jog gausesn informacija ms laikais savaime nereikia didesnio dmesio problemoms, jei to nelydi sins atvirumas ir solidarumo jausmas (7). Maa to, itai gali lemti tam tikr prisisotinim, kuris atbukina jautrum ir sumenkina problem svarb. „Kai kurie, pasitelkdami nederamus apibendrinimus, paius vargus ir neturtingas alis kaltina dl j bd ir kaip sprendim silo juos nuraminsiant, prijaukintomis ir neagresyviomis btybmis paversiant „aukljim“. Visa tai tik dar labiau erzina, kai istumtieji regi augant socialin v – daugelio ali vyriausybse, versle ir institucijose, nepaisant valdanij politins ideologijos, giliai siaknijusi korupcij“ (8).
 
Kitais atvejais abejingumas reikiasi kaip dmesio supaniai tikrovei, ypa tolesnei, stygius. Kai kurie mons nenori iekoti, suinoti ir mgaujasi savo gerove bei patogumu likdami kurti kenianios monijos skausmo kupiniems auksmams. Kone nepastebimai praradome gebjim atjausti kitus dl j igyvenam dram, nesistengiame rpintis kitais, tarsi tai bt kieno nors kito, o ne ms atsakomyb (9). Todl ir nutinka, kad „mes, kai mums gerai klojasi ir jauiams patogiai, danai kitus umirtame (ko Dievas niekada nedaro), nesidomime j problemomis, kaniomis ir patiriamomis neteisybmis... Tada ms irdis tampa abejinga: kai man palyginti gerai sekasi ir a gerai jauiuosi, umirtu tuos, kuriems nesiseka“ (10).
 
Gyvendami bendruose namuose, negalime savs neklausti, ar jie sveiki, – kaip tik tai ir mginau padaryti savo enciklikoje Laudato Si‘. Vandens ir oro terimas, beatodairikas mik kirtimas, aplinkos griovimas danai yra moni abejingumo vienas kitam vaisius, nes visa yra susij (11), jau nekalbant apie tuos, kurie leidia sau daryti kitur tai, ko negali daryti savo pai namuose (12).
 
Šiais ir kitais atvejais abejingumas pirmiausia skatina usisklsti, nesitraukti ir galiausiai prisideda prie taikos su Dievu, artimu ir krinija stygiaus.
 
Globalizuoto abejingumo grsm taikai
 
4. Abejingumas Dievui perengia individualaus asmens privaios dvasins srities ribas ir daro poveik vieajai bei socialinei sriiai. Pasak Benedikto XVI, „Dievo lovinimas ir moni taika emje tarp savs susij“ (13). I ties, „transcendencijai neatsivrs mogus nesunkiai tampa reliatyvizmo auka ir tada jam elgtis teisingai bei siekti taikos sunkiau“ (14). Dievo umartis ir neigimas, paskatin mog nepripainti aukiau savs jokio mato ir matu laikyti save pat, pagimd neapsakom iaurum bei smurt (15).
 
Individualiu ir bendruomeniniu lygmeniu abejingumas artimui, atsirads i abejingumo Dievui, gyja inertikumo bei nenoro sitraukti aspekt, galinant ir toliau gyvuoti neteisingumo situacijoms bei dideliam socialiniam disbalansui, o tai savo ruotu priveda prie konflikt ar bent jau nepasitenkinimo, kuris anksiau ar vliau gali virsti smurtu ir nesaugumu.
 
Šia prasme abejingumas ir nesitraukimas yra didelis trkumas kiekvieno i ms pareigos pagal savo gebjim ir vaidmen visuomenje prisidti prie bendrojo grio, ypa taikos, kuri yra viena i vertingiausi monijos grybi (16).
 
Instituciniu lygmeniu abejingumas kitam, jo kilnumui, pagrindinms teisms ir laisvei, lydimas peln bei hedonizm orientuotos kultros, skatina ir kartais pateisina taikai grsm kelianius veiksmus bei politik. Tokia abejingumo nuostata gali net kelti nor pateisinti peiktin ekonomin politik, gimdani neteisingum, susiskaldym ir smurt dl individo ar tautos gerovs. Juk ekonominiais ir politiniais projektais neretai siekiama gyti ar ilaikyti gali ir turtus net ir paminant kit moni pagrindines teises bei poreikius. Gyventojai, regdami, kad i j atimtos tokios pagrindins teiss, kaip teis maist, vanden, sveikatos apsaug ar darb, jauia pagund jas gyti jga (17).
 
Be to, abejingumas gamtinei aplinkai, prisidedantis prie mik kirtimo, utertumo ir gamtini katastrof, dl kuri itisos bendruomens priverstos palikti gyvenamj aplink, sukelia nestabilum bei nesaugum ir galiausiai – nauj skurd, naujas neteisingumo situacijas, neigiamai atsiliepianias saugumui ir socialinei taikai. Kiek kariauta ir dar bus kariaujama dl itekli stygiaus ar tenkinant nepasotinam gamtini itekli poreik (18)?
 
Nuo abejingumo prie gailestingumo: irdies atsivertimas
 
5. Prie metus inioje Pasaulins taikos dienos proga „Nebe vergai, bet broliai“ primindamas pirm biblin mogikosios brolysts – Kaino ir Abelio (plg. Pr 4, 1–16) – vaizd, norjau atkreipti dmes tai, kaip ita pirma brolyst buvo iduota. Kainas ir Abelis yra broliai. Gim i t pai si, abu yra lygs kilnumu ir sukurti pagal Dievo paveiksl ir panaum. Taiau j krinikoji brolyst sudta. „Kainas ne tik negali paksti Abelio, bet ir i pavydo j nuudo“ (19). Broludyst tampa idavysts forma, o tai, kad Kainas atmeta Abelio brolyst, yra pirmas eimynini brolikumo, solidarumo ir abipuss pagarbos santyki nutraukimas.
 
Tada sikia Dievas, kviesdamas mog priimti atsakomyb u pana save, lygiai kaip ir tada, kai Adomas ir Eva, pirmieji tvai, sugriov bendryst su Krju. „Tuomet Viepats paklaus Kain: Kurgi tavo brolis Abelis? – Neinau! Argi a esu savo brolio sargas!? – jis atsak. O Viepats jam tar: K tu padarei? Tavo brolio kraujas aukiasi mans i ems!“ (Pr 4, 9–10).
 
Kainas sako neins, kas nutiko jo broliui, sako, kad jis nra jo sargas. Nesijauia atsakingas u jo gyvenim, jo likim. Nesijauia trauktas. Jis yra abejingas savo broliui, nors juos ir jungia bendros kilms saitai. Kaip lidna! Kokia broli, eimos, monijos drama! Tai – pirma abejingumo tarp broli apraika. Dievas, prieingai, nra abejingas: jo akimis, Abelio kraujas labai brangus, ir jis reikalauja i Kaino ataskaitos. Dievas jau paioje monijos pradioje pasirodo kaip tas, kuriam rpi mogaus dalia. Vliau, Izraelio vaikams tapus vergams Egipte, Dievas vl sikia: „A maiau tavo tautos kani Egipte, girdjau j skundo auksmus prie savo engjus. I tikrj a gerai inau, k jie kenia, nuengiau igelbti i egiptiei rank ir nuvesti i to krato ger ir erdv krat, krat, tekant pienu ir medumi“ (I 3, 7–8). Svarbu atkreipti dmes odius, kuriais nusakomas Dievo sikiimas: jis mato, girdi, ino, nuengia, igelbja. Dievas nra abejingas. Jis dmesingas ir veikia.
 
Lygiai taip pat savo Snuje Jzuje Dievas nueng tarp moni, siknijo ir viskuo, iskyrus nuodm, solidarizavosi su monija. Jzus susitapatino su monija: jis buvo „pirmgimis i daugelio broli“ (Rom 8, 29). Nesitenkino moni mokymu, bet rpinosi jais, ypa tada, kai matydavo, kad jie alkani (plg. Mk 6, 34–44) ar be darbo (plg. Mt 20, 3). Savo vilgsn kreip ne tik mones, bet ir jros uvis, dangaus sparnuoius, didelius ir maus augalus bei medius, apglb vis krinij. Jis tikrai mato, taiau tuo neapsiriboja; jis mog palyti, su juo kalba, veikia jo naudai ir daro gera tiems, kuriems to reikia. Ir ne tik, Dievas graudinasi ir verkia (plg. Jn 11, 33–44). Jis stengiasi padaryti gal kaniai, lidesiui, vargui ir miriai.
 
Jzus mus moko, kad btume gailestingi kaip Tvas (plg. Lk 6, 36). Palyginime apie gerj samariet (plg. Lk 10, 29–37) jis pasmerkia t, kuris nepagelbjo kitam, jo pagalbos reikalingam: „pamat ir prajo“ (plg. Lk 10, 31–32). Sykiu iuo pavyzdiu jis kvieia savo klausytojus, pirmiausia savo mokinius, mokytis sustoti prie io pasaulio kenianij ir palengvinti j kanias, sustoti prie kit moni ir gydyti j aizdas turimomis priemonmis, pradedant nuo savo laiko, kad ir kaip btume usim. Abejingumas visada ieko kuo pasiteisinti – ritualini priesak paisymu, darb gausa, prieikumu, nutolinaniu mus nuo kit, visokiomis iankstinmis nuostatomis, trukdaniomis tapti artimu kitiems.
 
Gailestingumas yra Dievo irdis. Todl gailestingumas turi bti irdis ir t, kurie save laiko vienos didels jo vaik eimos nariais, irdis, smarkiai plakanti visur, kur grsm ikilusi mogaus kilnumui – Dievo veido atspindiui jo kriniuose. Jzus mus spja: meil kitiems – ateiviams, ligoniams, kaliniams, benamiams ir net prieams – yra Dievo matas ms poelgiams vertinti. Nuo to priklauso ms aminasis likimas. Tad nestebtina, kad apatalas Paulius Romos krikionis kviet diaugtis su besidiaugianiais ir verkti su verkianiais (plg. Rom 12, 15) ar sil korintieiams rengti rinkliavas rodant solidarum su kenianiais Banyios nariais (plg. 1 Kor 16, 2–3). O ventasis Jonas ra: „Bet jei kas turt pasaulio turt ir, pastebjs vargo spaudiam brol, urakint jam savo ird, – kaip jame pasiliks Dievo meil?“ (1 Jn 3, 17; plg. Jok 2, 15–16).
 
Štai kodl „Banyiai ir jos skelbimo tikimumui esmingai svarbu, kad pirmiausia ji pati gyvent gailestingumu ir j liudyt! Ji turt perteikti gailestingum savo kalba bei veiksmais taip, kad jis siskverbt moni irdis ir paskatint juos pasukti keliu, vedaniu pas Tv. Pirmutin Banyios tiesa yra Kristaus meil. Banyia tampa ios meils, vedanios iki atleidimo bei savs dovanojimo, tarnaite ir perteikja monms. Tad, kur yra Banyia, visur turi bti regimas Tvo gailestingumas. Ms parapijose, bendruomense, organizacijose ir sjdiuose, t. y. visur, kur yra krikionys, kiekvienas turi atrasti gailestingumo oazes“ (20).
 
Tad ir mes esame paaukti meil, atjaut, gailestingum ir solidarum padaryti tikra savo gyvenimo programa, elgsena tarpusavio santyki srityje (21). Tam reikia irdies atsivertimo – kad Dievo malon ms akmenin ird paverst jautria irdimi (plg. Ez 36, 26), gebania tikrai solidariai atsiverti kitiems. Juk tai yra daug daugiau nei „miglotos uuojautos ar pavirutiniko graudulio dl blogio, kur patyr gausyb tolim ir artim asmen, jausmas“ (22). Solidarumas yra „tvirtas ir nuolatinis pasiryimas sipareigoti bendrajam griui, t. y. vis ir kiekvieno griui, nes visi ities esame atsakingi u visus“ (23), nes atjauta kyla i brolysts.
 
Taip suvokiamas solidarumas yra moralin ir socialin nuostata, geriausiai atitinkanti ms dien ryki suvokim, nepaneigiam vis didesn, ypa globalizuotame pasaulyje, abipus priklausomyb tarp individo bei jo bendruomens tam tikroje vietovje gyvenimo ir vyr bei moter likusiame pasaulyje gyvenimo (24).
 
Siekiant veikti abejingum skatinti solidarum ir gailestingum
 
6. Solidarumas kaip moralin doryb ir socialin nuostata, asmeninio atsivertimo vaisius, reikalauja daugelio subjekt, atsaking u vietim bei ugdym, sipareigojimo.
 
Galvoje pirmiausia turiu eim, paaukt pirminei ir esmingai svarbiai aukljimo uduoiai. Ji yra pirmutin vieta, kurioje gyvenama ir yra perteikiamos meils ir brolysts, sugyvenimo ir dalijimosi, dmesingumo ir rpinimosi kitu vertybs. Ji taip pat yra tinkamiausia aplinka perteikti tikjimui, pradedant nuo pirm paprast pamaldumo judesi, kuri vaikus imoko motina (25).
 
Aukltojai ir ugdytojai, kuriems mokyklose ar vairiuose vaik ir jaunimo centruose tenka reikli uduotis auklti vaikus ir jaunuolius, paaukti suvokti, kad j atsakomyb susijusi su asmens moraliniu, dvasiniu ir socialiniu matmenimis. Laisvs, abipuss pagarbos ir solidarumo vertybes galima skiepyti nuo ankstyviausio amiaus. Kreipdamasis vietimo institucij vadovus, Benediktas XVI pareik: „Tegu kiekviena pedagoginio darbo sritis bna atvirumo transcendencijai ir kitiems vieta, dialogo, santalkos ir klausymosi vieta, kur jaunuolis pajust, kad jo asmenins galimybs ir vidins vertybs yra vertinamos, ir mokytsi branginti brolius. Tegu moko pajusti diaugsm, kylant i to kasdienio meils bei atjautos artimui praktikavimo ir veiklaus dalyvavimo mogikesns ir brolikesns visuomens statydinimo darbe“ (26).
 
Aukljimo ir ugdymo srityje atsakomyb tenka ir kultros bei visuomens komunikavimo priemoni darbuotojams, ypa iandienje visuomenje, kurioje daug kam prieinamos informavimo bei komunikavimo priemons. J pirmutin uduotis yra tarnauti tiesai, o ne daliniams interesams. Juk jos „ne tik informuoja, bet ir formuoja adresat dvasi ir todl gali reikmingai prisidti prie jaunimo aukljimo. Svarbu i aki neileisti, kad aukljimo ir komunikavimo ryys itin artimas: juk aukljama per komunikavim, darant asmens ugdymui teigiam arba neigiam poveik“ (27). Kultros bei iniasklaidos darbuotojai taip pat turt rpintis, kad informacija bt visada gaunama ir skleidiama teisikai bei moralikai leistinais bdais.
 
Taika – solidarumo, gailestingumo ir atjautos kultros vaisius
 
7. Suvokdami abejingumo globalizacijos grsm negalime nepripainti, kad nusakytame scenarijuje isitenka ir gausios iniciatyvos bei pozityvs veiksmai, liudijantys mogaus gebjim atjausti, bti gailestingam ir solidariam. Noriau priminti kelis pagirtino sipareigojimo pavyzdius, parodanius, kaip kiekvienas galt veikti abejingum apsisprsdamas nenugrti vilgsnio nuo savo artimo, ir laikytinus gera praktika engiant mogikesn visuomen.
 
Banyioje ir u Banyios rib yra daug nevyriausybini organizacij ir karitatyvini grupi, kuri nariai epidemij, nelaimi ar ginkluot konflikt atveju, nesibaimindami sunkum ir pavoj, rpinasi sueistaisiais bei ligoniais ir laidoja mirusiuosius. Greta j noriau paminti mones ir asociacijas, padedanius migrantams, kurie, iekodami geresni gyvenimo slyg, kerta dykumas ir perplaukia jras. J veikla yra gailestingumo darbai knui ir dvasiai, ir pagal tuos darbus bsime teisiami savo gyvenimo pabaigoje.
 
Galvoje taip pat turiu urnalistus ir fotografus, formuojanius viej nuomon apie sunkias, sin sujudinanias situacijas, ir tuos, kurie yra sipareigoj ginti mogaus – pirmiausia etnini ir religini maum, vietini gyventoj, moter ir vaik – teises, taip pat visus gyvenanius didesnio paeidiamumo slygomis. Tarp j taip pat yra daug kunig ir misionieri, kurie kaip geri ganytojai, nepaisydami pavoj ir nepritekli, ypa ginkluotj konflikt metu, nepalieka savo tikinij likimo valiai ir juos palaiko.
 
Kiek daug eim gausybs socialini bei su darbu susijusi sunkum skuryje konkreiai sipareigoja dideli auk kaina mokyti savo vaikus „nemading“ solidarumo, atjautos ir brolysts vertybi! Kiek daug eim atveria savo irdis bei namus stokojantiems monms, kaip antai pabgliams ir migrantams! Labai dkoju visiems monms, eimoms, parapijoms, vienuoli bendruomenms, vienuolynams ir ventovms, nedelsiant atsiliepusiems mano kvietim priimti po vien pabgli eim (28).
 
Galiausiai noriau paminti jaunuolius, besivienijanius gyvendinti solidarumo projektus, ir visus, kurie itiesia rank padti nepriteklius kenianiam artimui savo mieste, savo alyje ar kitose pasaulio srityse. Dkoju visiems, kurie su pasiaukojimu darbuojasi nepaklidami vieum, ir juos drsinu: j jauiamas teisingumo alkis bei trokulys bus numaldyti, j gailestingumas susilauks gailestingumo, o taikdariai bus vadinami Dievo vaikais (plg. Mt 5, 6–9).
 
Taika kaip Gailestingumo jubiliejaus enklas
 
8. Gailestingumo jubiliejaus dvasia kiekvienas paauktas painti, kaip abejingumas reikiasi jo gyvenime, ir konkreiai sipareigoti prisidti prie tikrovs, kurioje gyvena, gerinimo, pradedant eima, kaimynyste ar darbo aplinka.
 
Valstybs irgi yra kvieiamos konkretiems veiksmams, drsiems darbams padedant trapesniems visuomens nariams, kaip antai kaliniams, migrantams, bedarbiams ir ligoniams.
 
Dl kalini, tai daugeliu atvej neatidliotinai btina konkreiai pagerinti gyvenimo kaljimuose slygas, ypating dmes skiriant tiems, kurie ukardyti iki teismo nuosprendio (29). Reikia turti galvoje, kad bausms tikslas yra siekti pasitaisymo, todl btina pasverti galimyb nacionalinius statymus traukti bausmes, alternatyvias kalinimui kaljime. Šiame kontekste troktu vl paraginti valstybin valdi panaikinti mirties bausm ten, kur ji tebetaikoma, ir pasvarstyti amnestijos galimyb.
 
Turdamas prieais akis migrantus, noriau vl pakviesti i naujo apmstyti su migracija susijusius statymus, kad jie, paisant abipuss pareigos bei atsakomybs, isiskirt nuostata priimti ir galt palengvinti migrant integracij. Šioje perspektyvoje ypatingas dmesys skirtinas migrant gyvenimo slygoms atmenant, kad nelegalumas kreipia nusikalstamum.
 
Be to, iais Jubiliejaus metais troktu primygtinai paraginti valstybi vadovus imtis konkrei veiksm ms broli ir seser, keniani dl darbo, ems ir bsto stokos, naudai. Manau, jog, kovojant su socialine nedarbo rykte, kamuojania gausyb eim bei jaunuoli ir turinia labai neigiam padarini visam visuomens audiniui, pravartu kurti oraus darbo vietas. Darbo stygius smarkiai smukdo orumo jausm bei vilt ir tik i dalies gali bti kompensuotas bedarbiams bei j eimoms imokomis, nors ir btinomis. Ypatingas dmesys skirtinas moterims – vis dar, deja, diskriminuojamoms darbo srityje – ir tam tikroms kategorijoms darbuotoj, kuri darbo slygos keblios ir pavojingos, o atlygis neatitinka j socialins uduoties svarbos.
 
Pagaliau noriau pakviesti imtis veiksming ingsni ligoni gyvenimo slygoms pagerinti, kad visiems bt laiduojama prieiga prie medicininio gydymo ir gyvybei palaikyti btin vaist, taip pat slaugos galimyb namuose.
 
Valstybi vadovai taip pat kvieiami pavelgti u savo sien ir atnaujinti santykius su kitomis tautomis, taip pat galinti jas tikrai dalyvauti ir sitraukti tarptautin bendruomen, kad bt utikrinta j brolyst su pasaulio taut eima.
 
Atsivelgdamas tai, visus kreipiuosi trejopu paraginimu – susilaikyti nuo kit taut traukimo konfliktus ar karus, kurie griauna ne tik materialinius, kultrinius ir socialinius turtus, bet ir – ilgainiui – moralin ir dvasin vientisum; nubraukti arba darniai administruoti neturtingesni valstybi tarptautines skolas; imtis bendradarbiavimo politikos, kuri, uuot tarnavusi kokios nors ideologijos diktatrai, gerbt vietini gyventoj vertybes ir jokiu bdu nepaeidint pamatins ir neatimamos negimusij teiss gyvyb.
 
Šiuos apmstymus sykiu su geriausiais palinkjimais Naujj met proga patikiu Šveniausiosios Mergels Marijos, monijos poreikiais besirpinanios Motinos, utarimui, kad ji i savo Snaus Jzaus, Taikos Kunigaikio, iprayt atsiliepti ms maldavimus ir palaiminti ms kasdienes pastangas statydinant brolik ir solidar pasaul.
 
Vatikanas, 2015 m. gruodio 8-oji,
Šveniausiosios Mergels Marijos Nekaltojo
Prasidjimo ikilm,
Gailestingumo ypatingojo jubiliejaus atidarymo diena
 
PRANCIŠKUS
 
 
Nuorodos
 
(1) Vatikano II Susirinkimas. Pastoracin konstitucija Gaudium et spes, 1.
(2) Plg. ten pat, 3.
(3) Bul dl Gailestingumo ypatingojo jubiliejaus paskelbimo Misericordiae vultus, 14–15.
(4) Plg. Benediktas XVI. Enciklika Caritas in veritate, 43.
(5) Plg. ten pat, 16.
(6) Enciklika Populorum progressio, 42.
(7) „Vis labiau globalizuota visuomen padaro mus kaimynais, taiau ne broliais. Protas savo igalmis stengia suvokti moni lygyb ir steigti pilietin santvark, taiau negeba sukurti brolybs“ (Benediktas XVI. Enciklika Caritas in veritate, 19).
(8) Apatalikasis paraginimas Evangelii gaudium, 60.
(9) Plg. ten pat, 54.
(10) inia 2015 m. gavnios proga.
(11) Plg. Enciklika Laudato si’, 92.
(12) Plg. ten pat, 51.
(13) Kalba per naujametin audiencij prie Šventojo Sosto akredituotiems diplomatinio korpuso nariams (2013 01 07).
(14) Ten pat.
(15) Plg. Benediktas XVI. Kreipimasis apmstymo, dialogo ir maldos u taik ir teisingum pasaulyje dien (Asyius, 2011 10 27).
(16) Plg. Apatalikasis paraginimas Evangelii gaudium, 217–237.
(17) „Taiau smurto nebus manoma irauti tol, kol visuomenje ir tarp taut nebus panaikintas istmimas ir nelygyb. Vargai ir neturtingesns tautos kaltinami smurtu, taiau tol, kol nebus sulygintos galimybs, vairios agresijos ir karo formos turs derling dirv, kuri anksiau ar vliau sukels sprogim. Kol visuomen – lokalin, nacionalin ar pasaulin – kakuri savo dal bus palikusi pakraiuose, tol nebus politini program, tvarkos palaikymo jg ar valgybos, igalini neribot laik laiduoti ramyb. Ne tik todl, kad nelygyb kursto sistemos istumtuosius smurtikai reaguoti, bet ir dl to, kad socialin ir ekonomin sistema yra i pagrind neteisinga. Kaip gris links sklisti, lygiai taip ir blogis, kuriam pritariama, t. y. neteisingumas, linksta plsti savo kenksming gali ir tyliai griauti politins bei socialins sistemos pagrindus, kad ir kokie jie tvirti atrodyt“ (Apatalikasis paraginimas Evangelii gaudium, 59).
(18) Plg. Enciklika Laudato si’, 31; 48.
(19) inia 2015 m. Pasaulins taikos dienos proga, 2.
(20) Bul dl Gailestingumo ypatingojo jubiliejaus paskelbimo Misericordiae vultus, 12.
(21) Plg. ten pat, 13.
(22) Jonas Paulius II. Enciklika Sollecitudo rei socialis, 38.
(23) Ten pat.
(24) Plg. ten pat.
(25) Plg. Katechez per 2015 m. sausio 7 d. visuotin audiencij.
(26) inia 2012 m. Pasaulins taikos dienos proga, 2.
(27) Ten pat.
(28) Plg. 2015 m. rugsjo 6 d. Viepaties Angelo malda.
(29) Plg. Kreipimasis Baudiamosios teiss tarptautins asocia­cijos delegacij (2014 10 23).
----------------------------
Vert „Banyios inios“ Nr. 12 (426), 2015, p. 2–7.
  
 
   
Apie naujien grupes 
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi